From Historical Identity to Modern Representation: The Evolving Political Role of the Polish Minority in Lithuania – An Overview

Aistė Žemaitytė

doi:10.56583/pig.3048

Published : 2025-12-31

No. 6 (2025)

From Historical Identity to Modern Representation: The Evolving Political Role of the Polish Minority in Lithuania – An Overview

Aistė Žemaitytė

https://orcid.org/0000-0002-8244-3264

DOI: https://doi.org/10.56583/pig.3048

Abstract

Šiame tyrime nagrinėjama Lenkijos tautinės mažumos politinė įtaka Lietuvoje, analizuojami jos istoriniai pagrindai, šiuolaikiniai atstovavimo mechanizmai ir ateities integracijos perspektyvos. Nors Lenkijos tautinė mažuma sudaro tik 6,5 % Lietuvos gyventojų, ji išlaiko politinę įtaką, ypač pietryčių regionuose, pavyzdžiui, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tyrime taikoma kokybinė oficialių dokumentų ir institucinio formavimo 2021–2025 m. turinio analizė, sutelkiant dėmesį į tris pagrindinius aspektus: istorinės tapatybės formavimąsi, politinį atstovavimą ir institucinį dalyvavimą bei ateities integracijos vizijas. Analizė rodo, kad nuo 1994 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos partija (LLRA-KŠS) buvo pagrindinė lenkų politinės mobilizacijos priemonė, pasiekusi nuoseklų sėkmę savivaldybių rinkimuose (užsitikrinusi 56–67 mandatus) ir išlaikiusi atstovavimą nacionaliniame parlamente ir Europos Parlamente. Tačiau naujausi pokyčiai rodo besikeičiančią politinės integracijos tendenciją, kai lenkų kilmės politikai vis dažniau dalyvauja pagrindinėse partijose, neapsiribodami etninėmis platformomis, pavyzdžiui, Robertas Duchnevičius buvo paskirtas meru, o Ewelina Dobrowolska – buvusia teisingumo ministre. 2024 m. lapkričio mėn. priimtas Nacionalinių mažumų įstatymas užpildo 14 metų trukusią teisėkūros spragą, suteikdamas oficialų pripažinimą ir stipresnę mažumų teisių apsaugą. Tyrime daroma išvada, kad lenkų mažuma yra palyginti sėkmingas mažumų politinės integracijos Baltijos regione pavyzdys, nors ateityje išlieka iššūkiai, susiję su kalbos politika, kultūros išsaugojimu ir etninės tapatybės bei platesnio pilietinio dalyvavimo pusiausvyros išlaikymu. Studija rodo, kad politinė mobilizacija nacionalizuojančiose valstybėse vis labiau remiasi simboliniu atstovavimu, o ne esminių politikos priemonių įgyvendinimu, o sėkminga integracija priklauso nuo kultūrinio gyvybingumo išlaikymo ir aktyvaus dalyvavimo Lietuvos pliuralistiniuose demokratiniuose procesuose.

Keywords:

Lietuvos lenkų mažuma, politinis atstovavimas, LLRA-KŠS, mažumų teisės, Baltijos valstybės, kultūrinė integracija

Details

References

Statistics

Authors

Download files

PDF

Citation rules

Žemaitytė, A. (2025). From Historical Identity to Modern Representation: The Evolving Political Role of the Polish Minority in Lithuania – An Overview. Polonia Inter Gentes, (6), 101–119. https://doi.org/10.56583/pig.3048

Altmetric indicators

Cited by / Share

Licence

This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 International License.

References

Agarin T., Dambrauskas K., Pork Barrel and Identity Politics: Explaining a Minority Party’s Electoral Success in Lithuania, “Nationalities Papers” 2024, vol. 53, no. 4.

Bns. Inf. Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas sukuria teisinį vakuumą. http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/tautiniu-mazumu-istatymo-nebuvimas-sukuria-teisini-vakuuma-389785 (access: 21.06.2025)

Department of Statistics, Lithuania. Distribution of national minorities in Lithuania: data from January 2023.

Eberhardt A., Jundo-Kaliszewska B., Polacy na Litwie w świetle współczesnych przemian – szanse, wyzwania, zagrożenia. Analiza strategiczna, Łódź 2024.

Galbreath D.J., From Nationalism to Nation-Building: Latvian Politics and Minority Policy, “Nationalities Papers” 2006, vol. 34, no. 4.

Galbreath D.J., The role of the OSCE, the Council of Europe and the EU in the promotion of minority rights in the Baltic states. In: J. Joachim, B. Reinalda & B. Verbeek (eds.) 2006. International organizations and effective policy implementation, London 2006, p. 161-173.

Hogan-Brun G., Ramonienė M., Grumadienė L., The language situation in Lithuania, „Journal of Baltic Studies” 2005, 36 (3), pp. 345–368.

Janušauskienė D., Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania, “Ethnopolitics” 2021 (20), p. 136.

Kasatkina N., Beresnevičiūtė V., Ethnic structure, inequality and governance of the public sector in Lithuania. „Etniškumo studijos/Ethnicity Studies”, 2010, no. 1–2.

Kasatkina N., Leončikas T., Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga, Vilnius 2003.

King C., Melvin N. J., Diaspora Politics: Ethnic Linkages, Foreign Policy, and Security in Eurasia, “International Security” 1999-2000, vol. 24, no. 3.

Kymlicka W., Multicultural citizenship: A liberal theory of minority rights, Oxford 1995.

Lijphart A., Patterns of democracy: Government forms and performance in thirty-six countries, New Haven 1999.

Palermo F., Woelk J., Diritto costituzionale comparato dei gruppi e delle minoranze, Milano 2021.

Seimas of the Republic of Lithuania. Law on National Minorities http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22150&p_query=&p_tr2=2 (access: 19.06.2025)

Senn A. E., Lithuania Awakening, Los Angeles 1990.

Sirutavičius V., Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais, Vilnius 2017.

Smith D. J., Hiden J., Ethnic Diversity and the Nation State: National Cultural Autonomy Revisited, London 2012.

Szafrańska A., Čiuladienė G., Szkolnictwo w stanie zagrożenia? Polska i litewska perspektywa zmian a sytuacja w szkole w Litwie. „Edukacja Międzykulturowa” 2023, nr 22(3), pp. 162–175.

Budrytė D., Taming Nationalism? Political Community Building in the Post-Soviet Baltic States, Aldershot 2005.

Sobik P., Nowhere in Europe did Poles achieve such success, https://media.efhr.eu/2017/06/02/pawel-sobik-nowhere-europe-poles-achieve-success/ (19.06.2025)

Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. https://tmde.lrv.lt/lt/tautiniu-mazumu-kulturos-centrai-ir-tautines-bendrijos/statistika (access: 12.06.2025)

Wołkonowski J., Education in Polish and a level of higher education of Polish minority in Lithuania, “Kultura i edukacja”, 2017, nr 4, pp. 106–121.